Prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio

 

CURRICULUM VITAE

 

Vilnius, 2009 m. sausio 6 d.

 

                      Esu gimęs 1933 m. birželio 13 d. Kėdainiuose tarnautojų (tėvas kariškis, motina mokytoja) šeimoje. Su tėvais 1935 m. persikėlėme į Panevėžį.

                      Baigęs pradinę mokyklą, 1943 – 1947 m. mokiausi Panevėžio I berniukų (dab. J. Balčikonio) gimnazijos pirmoje-ketvirtoje klasėse, vėliau įstojau į Panevėžio Mokytojų seminariją, kurią baigiau 1951 metais. Pasiųstas tęsti studijų, 1956 m. baigiau Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

                      Darbinę veiklą pradėjau 1955 m. gruodyje prokuratūroje ir dirbau šioje sistemoje tardytojo pareigose Kėdainiuose ir Vilniuje, aštuonis mėnesius kėliau kvalifikaciją SSRS Prokuratūros Tardytojų tobulinimosi kursuose Leningrade. Vėliau 1960-1962 m. tęsiau studijas aspirantūroje prie Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos instituto Teisės sektoriaus. Ją baigęs ir 1963 m. Vilniaus universitete apgynęs teisės mokslų kandidato disertaciją, ėmiau dirbti šio universiteto Teisės fakultete Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedroje. Pradėjęs vyr. dėstytoju, nuo 1968 m. dirbau docento, nuo 1986 m. – profesoriaus pareigose. Visą laiką pagrindiniu dėstomuoju dalyku buvo užsienio šalių valstybės ir teisės istorija.

                      Tris kartus (1969, 1978 ir 1984 m.) po vieną semestrą tobulinausi Maskvos M. Lomonosovo universiteto Kvalifikacijos kėlimo fakultete.

                      1984 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete apgyniau teisės mokslų daktaro disertaciją “Lietuvos valstybė 1919-1940 metais. Istorinė teisinė analizė” (1993 m. gegužės 17 d. nostrifikuotas  socialinių mokslų habilituoto daktaro mokslo laipsnis). 1987 m. Vilniaus universiteto tarybos siūlymu man suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas, taip pat nostrifikuotas 1993 metais.

                      Šalia darbo Vilniaus universitete, 1992-2000 m. dirbau Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto Teisės skyriaus vadovu ir vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1997 m. taip pat nepagrindinėse pareigose ėmiau dirbti Lietuvos teisės (dab. Mykolo Romerio) akademijos (universiteto) Konstitucinės teisės katedros profesoriumi. Nuo 1999 m. gruodžio čia dirbu pagrindinėse pareigose, 2000 m. vasario mėn. konkurso keliu tapau naujai įsteigtos Teisės istorijos katedros vedėju, iki  2002 m. kartu likdamas dar ir VU Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros profesoriumi.

                       Buvau ir esu doktorantų moksliniu vadovu, daugelio doktorantūros bei habilitacijos tarybų nariu.

                      1994 – 1999 m. buvau Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisijos narys, 2003 – 2006 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas,  Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narys. Taip pat esu Mykolo Romerio universiteto senato narys, MRU Teisės fakulteto tarybos pirmininkas, habilitacijai pripažįstamo leidinio “Jurisprudencija. Mokslo darbai” (leidėjas MRU) redaktorių kolegijos pirmininkas ir tokio pat leidinio “Teisė. Mokslo darbai” (leidėjas VU) redaktorių kolegijos narys.

Mokslinių interesų sritis – Lietuvos teisės bei teisinės minties istorija. Esu paskelbęs per 150 mokslo, mokslo metodinių ir mokslo populiarinimo darbų, jų tarpe pastaraisiais metais monografijasLietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais. Vilnius: Justitia, 2001, 200 p.; Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė). Vilnius: Justitia, 2005, 392 p.; Valstybės taryba Lietuvos teisinėje sistemoje (1928-1940). Vilnius: Justitia, 2006, 181 p.; Mykolas Römeris – Lietuvos sūnus. Vilnius: MRU, 2006, 317 p. ; vadovėlius – Užsienio teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002, 443 p.; Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002, 538 p.  (su bendraautoriais); Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius: LTU, 2001, 779 p. (su bendraautoriais). Aktyviai rašau straipsnius Visuotinei lietuvių enciklopedijai. Su pranešimais dalyvavau tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose.

Už mokslo darbų ciklą „Lietuvos konstitucionalizmo istorijos studijos“ tapau

2007 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu. Profesoriaus Mykolo Römerio premijos laureatas (2005).

Vadinamosios perestrojkos metais ėmiausi iniciatyvos supažindinti Lietuvos visuomenę su mūsuose dar neskelbtais profesoriaus M. Römerio veikalais, parengiau spaudai ir 1989 m. buvo išleista jo „Lietuvos sovietizacija 1940-1941: Istorinė sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas“. Vėliau parengiau spaudai dar du nepublikuotus M. Römerio veikalus: 1990 m. išleista „Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos“ (antrąją dalį), 2008 m. –  „Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai“.